GILIAU NEI IŠORĖ: MAKIAŽAS IR MOTERS SANTYKIS SU SAVIMI

Per daugiau nei 15 metų darbo grožio industrijoje teko pažinti makiažą labai skirtinguose kontekstuose – dirbant su individualiomis klientėmis, įvairiuose kūrybiniuose ir televizijos projektuose, bendradarbiaujant su grožio industrijos profesionalais, dėstant vizažą bei tobulinantis ir praktikuojantis užsienyje. Ši patirtis leido sutikti daugybę skirtingo amžiaus, išvaizdos, kultūrinės aplinkos ir santykio su grožiu moterų.

Per visus šiuos metus ne kartą teko pastebėti, kad makiažo rezultatas neapsiriboja vien išoriniu pokyčiu. Kartais pakanka kelių subtilių akcentų – išryškinto žvilgsnio, suvienodinto odos tono ar tinkamai parinktų spalvų – ir pasikeičia ne tik moters atvaizdas veidrodyje, bet ir jos žvilgsnis, bendravimas, atsiranda daugiau užtikrintumo ir lengvumo.

Būtent šie profesinėje praktikoje nuolat pasikartojantys pastebėjimai ilgainiui paskatino pasidomėti, ką apie makiažo ir moters savijautos ryšį sako mokslas. Buvo įdomu atrasti, kad nemažai tyrimuose nagrinėjamų temų – savęs suvokimas, savivertė, pasitikėjimas savimi, tapatybė ir socialinė sąveika – turi sąsajų su tuo, ką daugelį metų teko stebėti dirbant su moterimis praktiškai.

Makiažas daugiau nei estetika: nuo senovinių ritualų iki šiuolaikinės psichologijos

Makiažas dažnai suvokiamas kaip estetinė priemonė – būdas paryškinti veido bruožus, paslėpti netobulumus ar papildyti įvaizdį. Tačiau jo reikšmė gali būti gerokai platesnė. Moksliniai tyrimai rodo, kad makiažo naudojimas gali būti susijęs su saviverte, pasitikėjimu savimi, socialine sąveika, kūno įvaizdžiu ir savęs suvokimu. Žvelgiant į istoriją ir antropologiją matyti dar gilesnės šios praktikos šaknys: veido ir kūno puošyba pigmentais skirtingose kultūrose atliko ne tik estetinę, bet ir ritualinę, socialinę bei simbolinę funkciją.

Savivertė ir moters ritualai

2019 m. publikuotame A. Kosmalos, I. Wilk ir K. Kassoliko tyrime, kuriame dalyvavo 790 įvairaus amžiaus moterų, 56,1 % respondenčių nurodė, kad makiažas teigiamai veikia jų savivertę, o 58,4 % teigė, kad jis didina pasitikėjimą savimi. 55,2 % moterų taip pat nurodė teigiamą makiažo poveikį savijautai, o 55,7 % manė, kad jis didina jų fizinį patrauklumą. Tyrimo autoriai makiažą priskyrė prie grožio procedūrų, galinčių teigiamai veikti moterų savijautą, savivertę ir pasitikėjimą savimi.

Brazilijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 483 moterys, atskleidė sudėtingesnį ryšį tarp makiažo, kūno įvaizdžio ir savivertės. Tyrėjai nustatė, kad didesnė išvaizdai teikiama reikšmė buvo susijusi su dažnesniu makiažo naudojimu, ilgesniu jo atlikimo laiku ir didesnėmis išlaidomis kosmetikai. Tačiau ryšys tarp savivertės ir makiažo naudojimo nėra tiesmukas: moterys gali naudoti makiažą dėl skirtingų psichologinių ir socialinių priežasčių.

2024 m. Kipre atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 983 moterys nuo 20 iki 65+ metų, parodė ryšį tarp makiažo ir subjektyviai jaučiamo pasitikėjimo savimi. Visose amžiaus grupėse viena svarbiausių makiažo naudojimo priežasčių buvo noras sustiprinti pasitikėjimą savimi ir paslėpti suvokiamus išvaizdos trūkumus. Moterys taip pat vidutiniškai aukščiau vertino savo pasitikėjimą savimi, patrauklumą ir grožį būdamos pasidažiusios nei be makiažo.

Šie rezultatai rodo sąsajas ir pačių moterų subjektyvų savęs vertinimą.

Psichologinis požiūris. Makiažo poveikis gali būti susijęs ne tik su galutiniu vaizdu veidrodyje, bet ir su tuo, kaip moteris suvokia bei pateikia save. Tyrimuose makiažas siejamas su išvaizdos valdymu, saviraiška, socialiniu pasitikėjimu ir savęs pateikimu kitiems. Psichologiniu požiūriu svarbi ir pati makiažo naudojimo motyvacija: vienoms moterims jis gali būti kūrybinės saviraiškos ir patrauklumo pabrėžimo priemonė, kitoms – būdas maskuoti išvaizdos bruožus, kuriais jos nėra patenkintos.

 Makiažo poveikis neapsiriboja vien išoriniu pokyčiu – jis gali turėti įtakos tam, kaip moteris konkrečiu momentu suvokia save, jaučiasi ir save pateikia socialinėje aplinkoje.

Tapatybė ir savęs suvokimas. 2024 m. publikuotame tyrime apie makiažo įtaką individualiai savitapatybei nagrinėjama, kaip kosmetikos naudojimas siejasi su saviraiška, kūno įvaizdžiu, socialine sąveika ir tapatybės formavimu. Makiažas šiame kontekste gali būti suprantamas ne vien kaip išvaizdos koregavimo priemonė, bet ir kaip būdas išreikšti save bei formuoti norimą savo įvaizdį.

Senovinės ritualinės ištakos.

Žmonių įprotis naudoti pigmentus kūnui ir veidui puošti yra daug senesnis už šiuolaikinę kosmetiką. Archeologiniai radiniai rodo, kad mineraliniai pigmentai, ypač ochra, buvo naudojami jau prieš dešimtis tūkstančių metų. Veido dažymas-ženklinimas yra vienas seniausių žmonijos ritualų. Egipte kohlio (juodo akių pieštuko) naudojimas turėjo ne tik estetinę, bet ir ritualinę-apsauginę funkciją: manoma, kad didžioji dalis egiptiečių grožio praktikų kilo iš ritualų, garbinusių dievus bei deives ir saugojusių nuo gamtos stichijų, o kohlis buvo naudojamas ne tik grožiui, bet ir apsaugai nuo blogosios akies bei saulės atspindžio.

Kūno ir veido puošyba skirtingose pasaulio kultūrose taip pat galėjo atlikti socialinės komunikacijos funkciją – žymėti žmogaus statusą, priklausymą grupei, gyvenimo etapą, ritualinį vaidmenį ar tapatybę.

Žmonija labai ilgą laiką naudoja savo kūną ir veidą kaip saviraiškos, tapatybės ir socialinės komunikacijos išraiškos formą.

Moksliniai tyrimai leidžia manyti, kad ir šiandien makiažo reikšmė neapsiriboja vien estetika. Jis gali būti saviraiškos priemonė, kasdienio pasiruošimo ritualas, būdas valdyti savo socialinį įvaizdį ar konkrečiu momentu sustiprinti pasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau poveikis priklauso nuo pačios moters, jos santykio su savo išvaizda ir priežasčių, dėl kurių ji renkasi makiažą.

Makiažas, kaip išoriškai naudojama priemonė, pats savaime nesukuria pasitikėjimo jeigu moteris to nemato. Tačiau žvelgiant į jį kaip į moters ritualą – pasiruošimo, dėmesio sau ir virsmo procesą – jo reikšmė tampa gilesnė. Matant veidrodyje ryškėjantį žvilgsnį, gaivesnę odą ir pamažu besikeičiantį savo atvaizdą, gali keistis ir vidinis nusiteikimas: tai, kaip moteris save suvokia, kaip jaučiasi ir kaip pasitinka aplinkinį pasaulį. Makiažas tampa viena iš priemonių, padedančių išreikšti ir sustiprinti tai, ką moteris jau turi savyje ar pažvelgti į save iš naujo.

Individuali makiažo pamoka kaip ritualas sau

Šaltiniai:

Antoniadou, S., Koumbari, M., Andreou, A., Iordanou, D., & Michael, X. (2024). The use of makeup as a method of boosting confidence in women: A quantitative study. Journal of Education & Social Policy, 11, 79–90. https://doi.org/10.30845/jesp.v11n1a8

Kosmala, A., Wilk, I., & Kassolik, K. (2019). Influence of makeup on the well-being and self-esteem of women. Nursing and Public Health, 9(3), 215–220. https://doi.org/10.17219/pzp/105811

Ma, Y. (2024). The influence of makeup on individual self-identity: An exploratory study. In The Kyoto Conference on Arts, Media & Culture 2024: Official Conference Proceedings (pp. 405–424). The International Academic Forum (IAFOR). https://doi.org/10.22492/issn.2436-0503.2024.36

Mafra, A. L., Silva, C. S. A., Varella, M. A. C., & Valentova, J. V. (2022). The contrasting effects of body image and self-esteem in the makeup usage. PLOS ONE, 17(3), e0265197. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0265197

Shekhawat, K. (2024). The psychological effects of makeup: Self-perception, confidence and social interaction. International Journal of Advanced Research, 12(05), 925–931. https://doi.org/10.21474/IJAR01/18803